„Nvidia“ turi 21 mlrd. dolerių „SpaceX“ paketą: ką tai keičia Jenseno Huango istorijoje

Dirbtinio intelekto (DI) bumas jau seniai nebėra vien lustų paklausos istorija. Jis vis labiau tampa kapitalo, infrastruktūros ir tarpusavyje susijusių technologijų bendrovių istorija.

Naujausias signalas – „Financial Times“ aprašytas „Nvidia“ atskleidimas, kad bendrovė turėjo beveik 123 mln. „SpaceX“ akcijų, kurių vertė birželio pabaigoje siekė apie 21 mlrd. JAV dolerių. Pasak FT, po „SpaceX“ IPO šio paketo vertė buvo sumažėjusi iki maždaug 17 mlrd. dolerių.

Svarbu pasakyti tiksliai: tai nėra Jenseno Huango asmeninis paketas. Tai „Nvidia“ pozicija. Tačiau Huangas, kaip vienas matomiausių DI bumo verslininkų ir „Nvidia“ vadovas, čia tampa platesnio reiškinio veidu.

Forbes liepos pabaigoje Jenseną Huangą vertino apie 164,5 mlrd. JAV dolerių ir skyrė jam septintą vietą pasaulio turtingiausiųjų sąraše. Forbes taip pat nurodo, kad Huangui priklauso apie 3 proc. „Nvidia“.

Tai reiškia, kad jo asmeninis turtas iš esmės kyla iš vienos bendrovės akcijų vertės. Kai „Nvidia“ brangsta, jo turtas auga. Kai rinka nusisuka nuo puslaidininkių ar DI infrastruktūros lūkesčių, kritimas taip pat būna greitas.

Dėl to Huango istorija nėra klasikinė diversifikuoto milijardieriaus istorija. Ji daug labiau primena labai koncentruotą statymą už vieną technologinę kryptį – skaičiavimo galią, be kurios dabartinis DI bumas negali augti.

„SpaceX“ nėra įprastas finansinis aktyvas. Tai bendrovė, kurioje susikerta palydovai, raketos, ryšio infrastruktūra, duomenys ir, vis dažniau, skaičiavimo pajėgumų klausimas. Kai „Nvidia“ turi tokio masto poziciją „SpaceX“, tai rodo ne vien investiciją, o platesnį DI infrastruktūros susipynimą.

FT rašė ir apie „Nvidia“ finansinius ryšius su kitomis DI ekosistemos įmonėmis bei planus telkti didžiulį kapitalą klientų infrastruktūrai finansuoti. Tai svarbu, nes lustų gamintoja tampa ne tik tiekėja. Ji tampa vienu centrinių žaidėjų, aplink kurį finansuojamas visas naujas technologijų sluoksnis.

DI rinkoje pinigai juda ratu. Vienos bendrovės perka „Nvidia“ lustus, kitos gauna investicijas, trečios stato duomenų centrus, o rinkos vertė kyla dėl lūkesčio, kad visai šiai infrastruktūrai reikės dar daugiau skaičiavimo galios.

Tai gali kurti milžinišką vertę. Bet kartu tai didina ir priklausomybę nuo kelių labai didelių vardų: „Nvidia“, „SpaceX“, debesijos bendrovių, DI laboratorijų ir kapitalo rinkų.

Todėl ši naujiena nėra vien apie tai, kiek turtingas yra Jensen Huangas. Ji parodo, kaip kuriamas naujos kartos technologinis turtas: per akcijas, infrastruktūrą, partnerystes, finansavimą ir rinkos pasitikėjimą ateities paklausa.

Huango istorija išlieka „Nvidia“ akcijų istorija. Bet pati „Nvidia“ jau nebėra vien lustų tiekėja. Ji vis labiau tampa kapitalo centru, nuo kurio priklauso didelė dalis DI ekonomikos augimo. Būtent dėl to kiekvienas toks atskleidimas yra svarbus ne tik investuotojams, bet ir visiems, kas seka pasaulio turtingųjų žemėlapį.