Nuo 42,5 mlrd. dolerių iki turto konfiskavimo: „Evergrande“ įkūrėjas nuteistas iki gyvos galvos

Šendženo tarpinis liaudies teismas rugpjūčio 20 d. pirmosios instancijos nuosprendžiu „Evergrande“ įkūrėją Hui Ka Yan, Kinijoje žinomą kaip Xu Jiayin, nuteisė laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir nurodė konfiskuoti visą jo asmeninį turtą. Dar 2017 m. „Forbes“ jo turtą vertino 42,5 mlrd. JAV dolerių ir vadino jį turtingiausiu Azijos žmogumi.

Teismas „Evergrande Group“ skyrė 8,82 mlrd. juanių, o „Evergrande Real Estate Group“ – 7 mlrd. juanių baudą. Bendrą 15,82 mlrd. juanių sumą AP prilygino maždaug 2,35 mlrd. dolerių. Bendrovių baudos, asmeninio turto konfiskavimas ir kreditorių bandymai atgauti skolas yra trys skirtingi finansiniai procesai. Teismas taip pat nurodė, kad žalos atlyginimas vykdomas pirmiau už baudų ir konfiskavimo sankcijas; tai nereiškia, kad visas konfiskuotas turtas automatiškai atiteks Honkongo likvidatoriams ar visiems grupės kreditoriams.

Hui įkūrė „Evergrande“ 1996 m., Kinijos miestams sparčiai augant ir būstui tampant viena svarbiausių gyventojų taupymo priemonių. Grupė plėtėsi skolintu kapitalu, žemės įsigijimais ir išankstiniais būstų pardavimais, o 2009 m. jos akcijos pradėtos kotiruoti Honkonge.

2017 m. pakilus „Evergrande“ akcijų kainai, „Forbes“ Hui turto vertę apskaičiavo 42,5 mlrd. dolerių. Didelę tokio įverčio dalį sudarė jo turėto akcijų paketo rinkos vertė. Tai nebuvo pinigų likutis sąskaitoje: akcijai atpigus, apskaičiuotas asmeninis turtas galėjo mažėti kartu su bendrovės kapitalizacija.

Tačiau Hui gavo ir realių pinigų. „Forbes“ skaičiavo, kad nuo „Evergrande“ debiuto biržoje 2009 m. iki 2020 m. jam išmokėta apie 8 mlrd. dolerių dividendų. Tai pinigų srautas prieš mokesčius, išlaidas, perleidimus ir vėlesnius įsipareigojimus, todėl jis neparodo, kiek turto liko šiandien.

„Evergrande“ žlugimo metu turėjo daugiau kaip 300 mlrd. dolerių įsipareigojimų ir buvo vadinama labiausiai įsiskolinusia pasaulio nekilnojamojo turto plėtotoja. Tai bendrovių grupės, o ne Hui asmeninė skola. Ši skirtis svarbi: akcininkas gali prarasti savo akcijų vertę, tačiau įmonės kreditorių reikalavimai automatiškai netampa tokio pat dydžio jo asmenine prievole.

Lūžis įvyko po 2020 m., kai Kinijos valdžia sugriežtino pernelyg didelio nekilnojamojo turto bendrovių skolinimosi ribojimus. „Evergrande“ pritrūko likvidumo ir 2021 m. neįvykdė dalies skolinių įsipareigojimų. Krizė persimetė į kitus plėtotojus ir prisidėjo prie užsitęsusio Kinijos būsto rinkos nuosmukio.

2024 m. sausį Honkongo teismas nurodė bendrovę likviduoti. Kasdienė rinkos kaina faktiškai dingo sustabdžius prekybą 2024 m. sausio 29 d., o 2025 m. rugpjūčio 25 d. akcijų išbraukimas iš Honkongo biržos sąrašo tai galutinai įformino.

Likvidatorių 2025 m. duomenys atskleidė menką turto realizavimo mastą. Jiems buvo pateikta apie 45 mlrd. dolerių reikalavimų, o jie perėmė daugiau kaip 100 grupės įmonių kontrolę. Tiesiogiai valdytų įmonių turtas paskyrimo metu vertintas apie 3,5 mlrd. dolerių, tačiau iki tol realizuota turto tik už maždaug 255 mln. dolerių. Iš šios sumos tik apie 11 mln. dolerių buvo tiesiogiai patronuojančiosios bendrovės turtas, o likusi dalis – dukterinių bendrovių; dėl sudėtingos struktūros ne visos lėšos gali būti perkeltos patronuojančiajai bendrovei ir paskirstytos jos kreditoriams. Šie 45 mlrd. nėra visas istorinis grupės įsipareigojimų skaičius – tai likvidatoriams konkrečiu metu pateikti reikalavimai.

Teismas nustatė didelio masto finansinį sukčiavimą: grupės turtas buvo išpučiamas, o įsipareigojimai slepiami. Hui pripažintas naudojęsis faktinio grupės kontrolieriaus padėtimi organizuojant pažeidimus ir pasisavinant bendrovės turtą. Balandį vykusiame teismo posėdyje jis pripažino kaltę ir teigė besigailintis.

Pažeidimų mastas buvo matomas dar iki šio nuosprendžio. Kinijos priežiūros institucijos buvo nustačiusios, kad pagrindinė nekilnojamojo turto bendrovė 2019–2020 m. apskaitoje nepagrįstai padidino pajamas maždaug 564 mlrd. juanių – tuo metu tai buvo apie 78 mlrd. dolerių. Toks skaičius nėra dingusių grynųjų suma – jis apibūdina neteisingai parodytų pajamų mastą.

Rugpjūčio 20-osios sprendimu teismas taip pat visam gyvenimui atėmė Hui politines teises, nurodė toliau išieškoti neteisėtas pajamas ir atlyginti nepadengtą žalą. Pranešime jis aiškiai vadinamas pirmosios instancijos nuosprendžiu; apie galimą apskundimą rugpjūčio 20 d. informacijos nebuvo.

Formuluotė „konfiskuoti visą asmeninį turtą“ skamba taip, lyg kreditoriams atsirastų dešimtys milijardų dolerių. Tačiau didelė akcijomis pagrįsta 2017 m. įverčio dalis sunyko kartu su akcijų verte, o dalis kitų aktyvų galėjo būti išleista, perleista, įkeista, įšaldyta arba patekti į atskirus teisminius ginčus.

Be to, įmonės likvidavimas Honkonge ir baudžiamasis procesas žemyninėje Kinijoje nėra viena kasa. Likvidatoriai atskirai siekė susigrąžinti apie 6 mlrd. dolerių dividendų ir atlygio iš Hui bei kitų buvusių vadovų ir susijusių asmenų. Kiek realiai pavyks išieškoti, priklauso nuo turto buvimo vietos, nuosavybės grandinių ir teismų sprendimų.

Hui istorijoje svarbiausias finansinis kontrastas – skirtumas tarp istorinio 42,5 mlrd. dolerių įverčio ir šiandien realiai pasiekiamų, dar nenustatyto dydžio aktyvų. Tam reikia atskirti biržoje apskaičiuotą turtą, anksčiau gautus dividendus, bendrovės skolas ir teisiškai išieškomą asmeninį turtą. Kai visi keturi skaičiai suplakami į vieną, įspūdinga antraštė tampa klaidinanti.