Ar Lietuva jau turi naujos kartos technologinio kapitalo centrus?

Pastarąjį dešimtmetį Lietuva priprato prie pasakojimo apie save kaip apie sparčiai augančią technologijų šalį. Tai skamba gerai, bet kartu ir gana bendrai. Technologijų įmonių atsiradimas dar nereiškia ilgalaikio kapitalo susiformavimo.

Talentai, startuoliai ir investicijos yra pradžia, bet ne pabaiga. Tikrasis klausimas šiandien yra kitas: ar Lietuvoje jau atsiranda naujos kartos technologinio kapitalo centrai – tokie, kurie ilgainiui kuria ne vien gerus produktus, bet ir ilgiau išliekantį turtą, kompetenciją, investicinę galią bei naujas pavardes turtingųjų žemėlapyje.

Šis klausimas nebėra teorinis. „Forbes“ šiemet Lietuvą aprašė kaip vieną netikėčiausių Europos finansinių technologijų centrų. „Invest Lithuania“ tuo pat metu vis garsiau kalba apie dirbtinio intelekto (DI) bangą ir startuolius, kurie jau kuria ne vien lokalią reputaciją, bet ir globalų mastą.

Tai svarbu todėl, kad būtent tokiose vietose ir prasideda ilgalaikio kapitalo formavimasis: ten, kur technologija nustoja būti vien entuziastų scena ir tampa sistema.

Jei ieškotume pirmojo sektoriaus, kuris Lietuvai leido išeiti iš regioninio technologijų žemėlapio į rimtesnį Europos pokalbį, tai būtų finansinės technologijos. Būtent čia Lietuva anksčiausiai parodė, kad gali pasiūlyti ne vien programuotojus, bet ir reguliacinį greitį, licencijavimo aplinką bei tarptautinei plėtrai tinkamą bazę.

„Forbes“ kovą rašė, kad Lietuva jau yra išdavusi daugiau nei 200 licencijų finansinių technologijų bendrovėms ir pagal patrauklumą tokiam verslui užima septintą vietą Europoje. Toks skaičius savaime dar negarantuoja kapitalo centro statuso, bet jis rodo svarbų dalyką: šalis jau sugebėjo sukurti aplinką, į kurią technologinis finansų verslas ateina ne atsitiktinai.

Tai buvo pirmas rimtas požymis, kad Vilnius ir platesnė Lietuvos technologijų ekosistema gali veikti ne tik kaip paslaugų centras, bet ir kaip platforma, per kurią kuriami aukštesnės vertės verslai.

Finansinės technologijos Lietuvai davė svarbų pagrindą, bet šiandien aktualiausia jau kita kryptis – DI. „Invest Lithuania“ birželį išskyrė DI startuolius kaip vieną svarbiausių naujų šalies technologinių istorijų ir tarp ryškesnių vardų minėjo „Cast AI“, „Oxipit“ ir „Nexos AI“.

Šis pokytis svarbus ne tik todėl, kad DI šiandien yra viena matomiausių technologijų temų. Jis svarbus todėl, kad DI pasaulyje vertė gali augti labai greitai. Jei finansinės technologijos Lietuvai padėjo įrodyti, kad ji gali būti rimtas reguliuojamo technologinio verslo centras, DI gali tapti sektoriumi, kuriame pradeda formuotis nauja kapitalo koncentracija.

Tokiose srityse didžiausia vertė dažnai atsiranda ne per ilgus dešimtmečius, o per kelis labai spartaus mastelio metus. Tai reiškia, kad jei Lietuvoje susiformuos bent keli didesni DI laimėtojai, jų poveikis gali būti daug platesnis nei vien naujų darbo vietų skaičius.

Jie gali sukurti naujus milijonierius, naujus antrinius investuotojus, naują angelų kapitalo sluoksnį ir naują vietinį kompetencijos ratą.

Čia verta sustoti ties vienu svarbiu skirtumu. Šalis gali turėti daug startuolių ir vis tiek neturėti ilgalaikių kapitalo centrų. Startuolių gausa dar nereiškia, kad atsiranda ilgaamžės kapitalo struktūros. Tam reikia daugiau.

Technologinio kapitalo centru galima vadinti vietą ar ekosistemą, kur:

Būtent čia slypi tikrasis klausimas apie Lietuvą. Ar ji jau turi pakankamai brandos, kad technologinė sėkmė virstų ne vien pavieniais pardavimais, įmonių vertės šuoliais ar darbo vietomis, o savotišku kapitalo ciklu?

Jei vienas miestas Lietuvoje šiandien labiausiai pretenduoja į naujos kartos technologinio kapitalo centrą, tai neabejotinai yra Vilnius. Čia susitelkusi didžioji dalis finansinių technologijų, DI, rizikos kapitalo, tarptautinių technologijų centrų ir aukštesnio lygio talentų infrastruktūros.

„Invest Lithuania“ šiemet pabrėžė ne tik DI startuolių augimą, bet ir platesnį šalies pasirengimą: ankstyvą nacionalinę DI strategiją, reguliacinės bandymų aplinkos logiką, „GovAI“ centrą, augančią duomenų centrų infrastruktūrą ir palankesnę reguliacinę aplinką.

Visa tai rodo, kad Vilnius jau nebeatrodo kaip vien pigesnė talentų rinka rytinėje Europos pusėje. Jis vis labiau atrodo kaip miestas, kuriame gali susikirsti keturi svarbūs dalykai: talentas, reguliavimas, kapitalas ir technologijų eksporto potencialas.

O būtent iš šio derinio dažniausiai ir gimsta tikri ilgalaikio kapitalo centrai.

Vis dėlto būtų per anksti sakyti, kad Lietuva jau užtikrintai turi brandų naujos kartos technologinio kapitalo modelį. Tam vis dar trūksta kelių esminių dalykų.

Pirma, reikia daugiau bendrovių, kurios ne tik greitai išauga, bet ir išlieka savarankiškai stiprios ilgesnį laiką. Antra, svarbu, kad dalis uždirbto ar realizuoto kapitalo sugrįžtų į vietinę rinką – per fondus, angelų investicijas, naujas įmones ar bent jau per vietinį sprendimų priėmimą.

Trečia, reikia daugiau vadinamojo antros kartos efekto: kai žmonės, jau praėję vieną sėkmės ciklą, patys ima kurti kitą.

„Invest Lithuania“ sausį citavo „Unicorns Lithuania“ analizę, kad iki 2030 m. Lietuva galėtų trigubinti startuolių skaičių ir gauti papildomus 5 mlrd. eurų mokesčių, tačiau tik tuo atveju, jei būtų aktyviau investuojama į DI startuolių kūrimą. Tai svarbi detalė, nes ji rodo, kad potencialas yra, bet jis nėra savaiminis.

Kai kalbame apie technologinio kapitalo centrus, verta žiūrėti ne tik į įmones. Svarbu ir tai, ką jos daro miestui. Jei technologinis kapitalas Lietuvoje tikrai stiprės, ilgainiui tai keis ne tik turtingųjų žemėlapį, bet ir paties Vilniaus socialinį bei ekonominį audinį.

Toks kapitalas paprastai atneša:

Kitaip tariant, technologinio kapitalo centras yra ne tik verslo reiškinys. Jis ilgainiui tampa ir miesto klasės pokyčio veiksniu.

Tiksliausia šiandien būtų sakyti taip: Lietuva jau turi aiškius naujos kartos technologinio kapitalo branduolius, bet dar ne pilnai susiformavusius ilgalaikio kapitalo centrus.

Finansinės technologijos davė pirmą rimtą pagrindą. DI gali tapti antra, dar stipresne banga. Vilnius jau atrodo kaip vieta, kur technologinė vertė gali koncentruotis ne vien trumpam.

Tačiau tikras atsakymas priklausys nuo to, ar ši vertė liks čia pakankamai ilgai, kad sukurtų ne tik sėkmingas bendroves, bet ir savotišką vietinį kapitalo ciklą.

Būtent tada galėsime kalbėti ne tik apie talentingą technologijų šalį, o apie šalį, kuri iš tikrųjų turi savo naujos kartos kapitalo centrus.

Todėl klausimas „ar Lietuva jau turi naujos kartos technologinio kapitalo centrus?“ šiandien iš esmės reiškia kitą klausimą: ar mūsų technologijų sėkmė jau pradeda kauptis ne vien produktuose ir darbo vietose, bet ir ilgiau išliekančiose turto, investavimo ir įtakos struktūrose.

Pirmieji ženklai tam jau yra. Ir būtent todėl ši tema šiandien verta dėmesio. Nes galbūt artimiausiais metais Lietuvoje matysime ne tik daugiau startuolių. Galbūt matysime ir naują kapitalo sluoksnį, kuris ilgainiui pradės veikti taip pat stipriai, kaip anksčiau veikė prekybos, pramonės ar nekilnojamojo turto pinigai.